Jeigu pats nenori kad tavo artymas piktai manytų ir piktai kalbētų apie tave, šmeiżdamas tave; tada nedaryk nē jam to. Dievo prisakymai yra tokie kad nē vienas netur įsileisti į save nē jokių piktų minčių apie savo artymą: ir jeigu kartais pasitaikytų tokios aplinkybēs, kurios per neżinojimą prispirtų pasiduoti neużtikējimui, tada naujasis protas, kuris pilnas geradarystēs, tur persverti tokias neużtikējimo mintis atmindydamas mums galimybe nesusipratimų ir neteisingo apskundimo; o taip abejodami, pakol neištyrēme, visados palengvinkime apkaltintąjį. Z.99-72. R2445:3

Šitas tekstas paduoda naudingą patarimą, kurį turētų użlaikyti kiekvienas, kursai mokina kitus ir stengias atvesti juos ant teisingo kelio. Reikia raginti juos ant stropumo, ant pilno ir visiško paklusnumo, ant pilno Viešpaties ir tiesos išpażinimo. Kurie, savo tikējimo akimis pamatē Viešpatį ir savo ausimis išgirdo jo balsą, o dar nenori paklusnume pasiduoti jam, tie ir paskui nenorēs jo klausyti; nes paskui gundys juos svietas, ir kūnas, ir velnias, ir tars jiems: nebūk pergreitas; būk nuosaikus; nepasišvęsk pilnai Viešpačiui. Tavo artymai ir draugai manys kad tavo protas sugedo, ir tai pakenks tavo użmanymams ir żemiškiems norams; o tavo draugai pastos tavo priešais. Tau kaštuos perdaug; eik pamażu. Z.'01-186. R2825:4

Čia yra pażadētas ypatingas atlyginimas tiems, kurie šiame Laodicējos perijodo laike kantriai kentēdami bēga prie laimējimo. Nors neturējome progos išvengti gundinimo valandą, vienok turime progos gyventi neatsveriamai palaimintame Viešpaties parusijos (čia esumo) laike. Dabar galime draugauti su juo ir gauti jo pamokinimus ir dalintis dvasišku maistu, kuris yra "maistas atatinkamu laiku," daug geresnis ir daug skalsesnis, negu galējo dalin­tis ištikimieji pereituose amżiuose. Vienok neużmirškime, kad šioje gundinimo valandoje, kuri atējo ant viso pasau­lio, prieš šią malonę kovoja didesni gundinimai ir sunkesni mēginimai. Todēl dabar użvis daugiau yra reikalingas kantrus iškentējimas. Z.'01-118. R2792:3

Jei būtų galima atvesti visus Dievui pasišventusius żmones prie tokio stovio, kur augščiausias gyvenimo siekis ir visas maldų svarbumas būtų palinkęs prašyti nuo Viešpaties daugiau šventosios dvasios, tiesos dvasios, Kristaus dvasios, sveiko proto dvasios, kokią tada palaimą gautų visi! Jeigu jie visi nepaliautinai siųstų Dievui tokį prašymą iki rytmečio, tada ištikro išmelstų sau geistiną palaimą. Dēlto Viešpats ir apreiškē save savo żmonēms, nes norejo duoti jiems tą palaimą; bet jei kas dar nemoka įvertinti ir netrokšta tos palaimos, tam jis neduoda. Z. 01-271. R2866:1

Tegul kiti garbina kas kam patinka; bet mes, kurie ragavome kad Viešpats yra meilingas, kurie pażinome jį per jo Żodį, ir kurie per jo apveizdą ir per dvasios galybę tapome atgimdyti į naują gyvenimą, negalime garbinti nieką kitą, kaip tik mūsų. Dievą; o norēdami garbinti jį tu­rime pilnai nusitikēti ant jo; o pilnai nusitikēdami, mes su dżiaugsmu eisime tais keliais kokius jis skyrē mums; o taip nusitikēdami ir taip vaikščiodami mes būsime użganēdinti tuomi ką turime, nes Dievo ranka mus vadauja. Ir būkime użtikrinti, kad taip eidami paskui tikrojo Ganytojo, ant galo pasieksime dangiskąją avinyčia. Tame użtikrinime mes turime dżiaugsmą ir ramybę ir širdies palaimą, net ir šiuose mūsų pilgrimystēs namuose, kol dar nepriējome prie dangiškojo miesto. Z.'01-284. R2873:1

Patys su savim turime didżiausią kovą, ir Viešpaties żodis sako mums kad tas, kuris "suvaldo savo dvasią [savo mintis arba valią] yra geresnis uż aną, kursai użkariauja miestą," nes taip kovodamas jis tur panaudoti savo proto ir charakteriaus gabumus geruose darbuose ir suvaldyme saves. Savo broliams ir savo artymams, varguose esantiems galēsime pagelbēti tik tada, jei jau kokį laiką kovojome prieš nuodēme ir mumyse esanti saumylumą, ir traukēme rąstą iš savo akies, marinome rūstybę, pyksmą, neapykantą ir vaidą, kurie yra mūsų širdyje ir mūsų kūne; tiktai tada ir ne pirmiaus, būsime prirengti pagelbēti kitiems pergalēti jų silpnybes ir ant jų użpuolančią nuodēmę. Z. '01-295. R2878:1

Kaip mūsų Viešpats buvo persekiojamas be prieża­sties, taip ir mes pasistengkime kad mūsų persekiojimai neturētų prieżasties, kad pyksmas, išniekinimas, neapkentimas ir żmogżudystē, kokią svietas mums priskaito, visai nebūtų mumyse randama, kad mūsų gyvenimas būtų nekaltinamas; ir kiek tik galēdami leiskime savo mintims ir żodżiams ir darbams apsakyti garbingąsias Dievo ypatybes, ir su savo lūpomis kalbēkime meilingai su visais żmonēmis, o ypatingai su tikējimo šeimyna. O ateityje, kada Bażnyčia bus pagarbinta ir naujoji gadynē įvesta, tada tie, kurie dabar mus neapkenčia dēlto kad šētonas prigavo juos, turēs nuolankauti prieš mus; nes būsime Viešpaties pateptais ir turēsime palaimintos progos pakelti juos ir laiminti bet padrąsinti juos, atleisti jiems jų nuodemes ir pagelbēti sugryżti prie tobulos Dievo lygybēs. Z.'01-300. R2881:1

Jeigu tik galētume visados atsiminti, kad visokie mēginimai, persekiojimai, ir visokie gyvenimo vargai, kurie daleisti ant tų, kurie padarē derējimą su Dievu per pasiaukavimą, yra skirti jų datyrimui, išmēginimui jų meilēs, kad pasirodytų ar jų charakteris yra tvirtai įšaknintas ir nustatytas teisybēje ir pastatytas ant meilēs, tada visi mūsų vargai ir mēginimai nušviestų mūsų gyvenimą ir būtų labai pagelbingi kovoti gerąją kovą ir pergalēti. Tada mes pasakytume: jei per šitokius menkus mēginimus Dievas nori datirti mano meilę ir atsidavimą jam, tada iš visų jiegų pasistengsiu naudoti savo progą ir išrodyti Viešpačiui savo meilēs ir atsidavimo jam ir jo reikalams pilnumą, neatsiżiūrēdamas ar tie mēginimai būtų lengvūs ar sunkūs. Z.'98-41. R2258:3

Jeigu Viešpats pasiūlē mums kokį nors darbą jo tarnyboje ir atidarē duris progos, tada tuojaus turime pradēti dirbti su visą energiją, neżiūrēdami ar tai patinka mūsų kūnui ar ne; ir turime dirbti uoliai jam ir jo reikalams, jei ant to esame pašaukti. Taip darydami galēsime pamēgti jam. Jei būsime lētūs, neatbojanti progos, be abejonēs jis atims tą progą mums ir duos kitam, nes Viešpats turi użtektinai galybēs pastatyti kitą į mūsų vietą tarnyboje, visiškai nekliudydamas ir nevarżydamas mūsų laisvos valios. Todēl labiau ir labiau branginkime tą privilegiją, kokią turime būdami Dievo sandarbininkais, ir tarnaudami ypatingai tame darbe, kokį dabar veda mūsų Viešpats Jēzus, turēdami draugyste tame, prie ko tapom pavadinti, kaipo jo Jaunoji ir jo draugpąveldētojai. Z.’01-318. R2888:6

Dievui pašvęsta širdis arba valia stengsis susipażinti su Dievo valia ir pagauti Dieviškas mintis ir elgtis pagal jas żodżiuose ir darbuose; ir ant kiek pasieksime šitokių naujų minčių stovį, ant tiek mumyse prasidēs naujas gyvenimas, kuris pasieks visus gyvenimo reikalus, k. a.: mūsų troškimus, viltį, użmanymus ir pastangas. Dēl tos prieżasties Dievas apreiškē savo valią ir savo planą tikētojams, kad per susipażinimą su tais dalykais ir per mąstymą apie tai, per pripildymą savo proto su Dievišku planu ir su jo valia, keičiančioji įtaka galētų pasiekti visas mūsų gyvenimo šakas. Z. 01-324. R2891:1

Dievui pasišventę żmones privalo rūpestingai iškošti visokius nevalumus ir neįleisti į širdį nē į mintis nē jokio nečysto daikto; jei tai įsileistume į save, żinokime kad subiaurins mūsų širdis. Kurie użlaiko švarias mintis, tiems reikēs mażiau pastangų użlaikyti nekaltinamus żo­dżius ir darbus. Neżiūrint ant to iš kurios pusēs ateitų piktos mintys: ar jos būtų nuo svieto ar nuo kūno ar nuo velnio, visų pirma jos stengsis įsibriauti į mūsų protą; jeigu atmušime jas, gausime pergalējimą; jeigu neatmu­šime, neżinome tada kokia gali būti sekmē, nes Apaštalas taip sako: "Pageidimas [visokie saumylingi norai], kad prasidējo [mintyse], gimdo nuodēmę [išvysto nuodēmingus żodżius ir darbus], kad nuodemē bus papildyta, gimdo mirtį. " Z. '01-325. R2891:5

Kiek daug palaimų gautų visi dvasiškieji Izraelitai, jeigu jie gerai įsitēmytų šitą lekciją; jei tikime kad visokle patyrimai bus mums naudingi, ir jei pripażystame kad pats Dievas daleido ant mūsų tokius prityrimus, tuomet turime išrodyti visokį malonumą prieš tuos, kurie buvo vartoti kaipo įrankiai; nereikia atboti to, kad jie patys nenori mokintis, ir daro taip kaip darē Juozapo broliai, kurių użmanymams nepavyko taip kaip jie norējo. Kurie taip żiūri į savo dieniškus patyrimus ir gyvenimo reikalus, tiems, pagal Apaštalo żodżius, bus pagelbēta "visados pergalēti Viešpatyje." O tokie neras vietos kartybei nei laiko lojotis prieš šētoną arba prieš tuos, kurie jam tarnauja. Z.’01-331. R2896:1

Nors ne visi żino, kad grażiausia ypatybē, kokią żmogus gali turēti ir panaudoti ir kuri parneša żmogui daugiausia palaimos, yra Dievuilygi mielaširdystēs, pasigailējimo, ir labdarybēs ypatybē, vistiek taip yra. Šitokią mielaširdystēs kokybę Viešpats pripażino uż labai svarbų daiktą; jis pasakē kad neturēdami mielaširdystēs, nors ir turētume żinojimą ir kitas malones, vistiek negalēsime būti patinkamais Dievo akyvaizdoje; jei neišrodysime mielaširdystēs ant kitų, tada Dievas neišrodys mielaširdystēs ant mūsų. Norēdamas parodyti mums, kad mielaširdyste turime išrodyti netiktai iš viršaus, bet iš vidaus, ir iš širdies atleisti ir būti geradējingais, mūsų Viešpats pasakē: "Jei neatleisite iš širdies kits kitam, ir Tēvas dangiškas jums neatleis." . . . Mielaširdystę gaus tik tie, kurie mielaširdingi: o jei neturētume mielaširdystēs nuo Dievo, tada viskas prażuvo; nes iš prigimties mes buvome vaikais rūstybēs, kaip ir kiti, todel yra paduoti po teisinga bausme. Z. 01-332; '00-70. R2896:3; R2587:1

"Jie niekad, o niekad, iš kelio neiškryps." Z.02-365. R3116:2

Mums reikalingas, taip sakant, bandomas akmenēlis, kas nors tokio kas pagelbētų mums tikrai ir greitai išspręsti ir ateiti prie išvados. O tokiu bandomu akmeneliu turētų būti Dievo valia, kuri turētų greitai išrišti visus gyvenimo klausimus, tiems, kurie pażysta ją. .. . Norint turēti gabumą greitai ir tinkamai išspręsti, ir teisingai išspręsti, kuri yra Dievo valia, reikia turēti šiek tiek patyrimo ir išsilavinimo; ir jua greičiau pradēsime mokintis, tuo greičiau pażinsime ją. Juo daugiau padēsime pastangų besimokindami pażinti ir daryti Dievo valią, ir tuojaus darydami kas jam patinka įrodysime jam kaip mes mēgstame daryti jo valią, tuo greičiau išdirbsime savyje tinkamą charakterį. Z.'02-42. R2950:5

Parūpintojas to išganymo, kokį turime Kristuje Jēzuje, yra pats Dievas, ir jis yra tas, kurs pritraukē mus prie saves ir pażadējo duoti mums malonę, kokios tik reikalaujame vaikščiodami teisybēs takais; o tuo labiau tiems, kurie vaikščioja pēdų atspaudomis Jezaus, ir eina pasiau­kavimo keliu. Taigi kol su baime ir drebējimu, pridēdami visokį rūpestį, mes stengiamēs išdirbti savo išganymą, turime progos neużmiršti, kad Viešpats pażadējo duoti mums malonę kiekviename reikale; todēl drąsiai galime nusitikēti, kad geriausios mūsų pastangos bus patinkamos Dievui, jei bus pristatytos jam kartu su Kristaus teisingumo nuopelnais, mums priskaitytais per tikējimą. Z. '97-147. R2154:6

Jei norime vesti tinkamą gyvenimą, ir norime pasek­mingai išrišti visokius gyvenimo klausimus ir elgtis sulig Viešpaties dvasios patarimo, dżiaugtis varguose ir mēginimuose, ir linksmintis iš visokių gyvenimo patyrimų, tada reikia nebijoti nē jokio żmogaus, nes tokia baimē yra żabangas. Mūsų Viešpats prisakē mums bijotis tik Jehovos, o ne mirtino żmogaus. Teisingas żmogus yra drąsus kaip liūtas, o meilingas kaip balandis, ir romus kaip avinēlis. Šitos trys ypatybes privalo rastis kiekviename Krikščionyje, nes abejotina kad kituose galētume jas rasti. Z. '02-45. R2953:1

Ištikro kad kantrus ištrivojimas, yra vienas iš sunkiausių ištikimumo mēginimų, kuriems yra paduota išrinktoji Bażnyčia, Kristaus kūnas. Tas mēginimas matuoja ir pażenklina stiprumą visų kitų doros ypatybių, ir nē vienas kryżiaus kareivis negaus liaurų vainiko, kuris duodamas pergalētojams, jeigu neišlaikys šito mēginimo.... Šio laiko kovoje, kaip visose kitose, neprietelis stengias išgąsdinti ir staigei użpuoles pergalēti Dievui pasišventusius żmones; todēl visados turime būti pasirengę ir gatavi kovoti, būdami atsargūs ir budrūs maldose, ir turēdami ant saves visus Dievo šarvus—Tiesą ir Tiesos dvasią. Z. '94-155. R1656.

Żodis "rūpinkis" reiškia labai daug; kituose vertimuose tas żodis išverstas "tyrinēk"; ir tik tie, kurie tyrinēja, randa siaurąjį kelią, kuris Dievui pamēgsta. Tyrinēk, kad galētumei pasirodyti ištirtu; tyrinēk pamokslus, tyrinēk savo pasielgimus ir stengkis pasielgti kaip Šventas Raštas mokina. Rūpinkis apie Siono ramybe ir laime, ir tyrinēk kaip apsaugoti save ir kitus nuo prigavingų klaidų, nuo piktų ir nuodingų pamokslų, nuo svietiškos dvasios. Tyrinēk kaip atlikti ištikimo kryżiaus kareivio pareigas neżiūrēdamas ar tai būtų mażi ar didżiausi ir garbingiausi darbai. Z.'02-318. R3097:1

Brangūs ir numylēti broliai, pripażindami kad Dievas paskaitē mus vertais żiūrēti į jo Plano knygą, kurią atvērē dēl mūsų palaimintasis Viešpats Jēzus, Liūtas Jūdo giminēs, prirodykime jam savo vertumą per ištikimą paklusnumą ir lojališkumą tai knygai ir jos mokslui, kad leistų mums be pertraukos żiūrēti į ją ir skaityti jo įstatymo stebuklus. Branginkime savo didżią privilegiją, kurią turime tame, kad paskaitē mus vertais ir davē mums progos dalyvauti toje palaimintoje tarnyboje ir żibinti Dieviškos tiesos šviesą; pasirodykime kad ištikro esame brangiais akmenēliais, tikrais deimantais, nuoširdżiai priimdami ir grażiai šviesdami ant kitų tiesos šviesybę ir ištikimai iškentēdami sunkiausius suspaudimus, kokius dan­giškasis Tēvas daleidżia ant mūsų ateiti; nes jei šiuose mażuose dalykuose pasiliksime ištikimi, atatinkamu laiku, būsime paskaityti vertais karaliauti su Kristumi galybēje ir didżioje garbēje. Z.'02-333. R3104:4

Jeigu kas jieško garbēs nuo Dievo, tegul jieško tais keliais, kokius Dievas pats paskyrē—nusiżeminimo takais; nes savo malonę Viešpats duoda nusiżeminusiems. Jei nori būti Viešpačiui naudingu indu ir garbēs indu, nusiżemink tada po sylinga Dievo ranka, o jis pats išaugštins tave atatinkamu, laiku. Nesiskubink pasiekti garbēs; bet daryk pagal išgalējimą viską kas tik pakliuvo į tavo rankas; kada pradējai tai ir visados valyk savo kūniškąjį indą, kad būtų naudingas Viešpačiui. Z.' 02-319. R3097:5

Kada kalbame su tokiais, kurie nori klausytis ir nori pażinti Viešpaties kelius, neużmirškime kad żmogaus gyvenimas yra pilnas vargų, kad jis turi svarbių valandų, kur vienas żodis gali būti tinkamesnis ir naudingesnis, negu šimtas arba tūkstantis kitu laiku ir kitokiose aplinkybēse iškalbētų żodżių o Viešpaties darbą turime dirbti neżiūrēdami ant to, ar tai atatinka į mūsų laiką ar ne, su linksmybe turime būti gatavi guldyti savo gyvybes uż brolius.... Vienok, turime atskirti savo nelaiką nuo kitų nelaiko, ir turime būti pasirengusiais tarnauti kitiems bile kuriuo laiku, nors mums patiems ir būtų visai nepatogų; taip darykime kada tik turime progos ir kada yra tinkamas laikas kitiems. Nē Evangelijos neturime prispirti kitiems nepatogiame laike, nors tas laikas ir būtų labai tinkamas mums. Z.'02-381, 382. R3124:1

Pażenklinimas kiekvieno, nors mażiausio Dievo apveizdos patvarkyto įvykio, mūsų Išganytojaus użgimime ir Evangelijos apsakytojų išsiuntinējime, pastiprina Dievo żmonių tikējimą. Żinojimas kaip rūpestingai Dievas pri­żiūrējo net ir mażiausius dalykus praeityje, pagamina pamatą nusitikējimui ant jo išminties ir išpildymo visko kas jo plane pażymeta mūsų ateičiai, matydami tai, galime nusitikēti į išpildymą visų didżiausių ir brangiausių paża­dējimų, kurių centras yra tas, kursai użgimē Betlējeme. Taigi pripażinimas Dieviškos apveizdos didesniuose Die­viškojo plano dalykuose pastiprina tikējimą į Viešpaties apveizdą net ir ypatiškuose ir privatiškuose gyvenimo reikaluose, kokius turi jo żmones. Z.'00-8. R2556:2

Nors negalime sutikti kad ta buvo tikroji mūsų brangaus Atpirkējo użgimimo diena bet tvirtiname kad jis gimē apie Spalio pirma (Żiūrēk Šventraščio Studijavimai, Tomas 2, pusl. 54), vienok, nerasdami jo paliepimo švęsti jo gimimo dieną, nedaro skirtumo, kurioj dienoj švenčiama šventē arba atminimas tokio svarbaus įvykio Todēl pritinka ir mums prisidēti prie kitų, kurie iš širdies myli Dievą ir Viešpatį mūsų, ir švęsti sykiu su jais tą dieną. Atrodo kad šioje dienoje labai grażiai pritinka duoti dovaneles kits kitam, kaip paprastai daroma. Dievas yra davējas visų gerų ir tobulų dovanų. Jis nuolatos duoda, o mes nepaliautinai imame nuo jo; bet didżiausia ir svarbiausia iš visų jo dovanų, yra jo Sūnus, mūsų Atpirkējas. Z.'03-457. R3290:4`

“Būk tvirtas ir labai drąsus.” Pasaulyje randasi keletas rūšių drąsumų; vieną drąsumo rūšį pagimdē saugarbystē ir pasitikējimas savimi; kitą rūšį pagimdē berūpestingumas, kuris nemąsto ir netyrinēja aplinkybių padētį; drąsa, kuri pareina nuo Viešpaties, ir kurią tur jieškoti ir użlai­kyti visi dvasiškieji Izraelitai, yra ta, kuri ramei ir be susijudinimo priima mēginimus ir siaurojo kelio sunkenybes ir nużemintoje dvasioje pripażysta savo neganētinumą išsigelbēti, bet remdamiesi tikējimu į Dievą ir nusitikēdami ant Dieviškų pażadējimų tikrieji Izraelitai bus stiprūs Viešpatyje ir jo drūtybēs galybēje. Z.'02-285 R3079:6

Nereikia perdaug nusitikēti vadams, bet Viešpačiui. Vienok, tas nereiškia kad turētume neużtikēti vadams arba nepripażinti jų; nes visa istorija, kurioje aprašoma kaip Dievas vadavo savo żmones, šiame laike ir aname kuriame buvo daromi vaizdai, parodo kad Dievui pamēgo vartoti żmones kaipo jo atstovus pamokinimui ir vedimui jo żmo­nių nuo vienos malonēs pas kitą, nuo żinojimo į żinojimą. Čionai randas pamokinimas parodantis, kad Viešpats yra gana gabus patsai vesti savo darbą; o norint ir laukiame jo vadovystēs nuo żmonių, kuriuos jis naudoja, neturime padēti visą pasitikējimą į juos, į jų išmintį arba jų tvirtumą, bet turime nusitikēti ant išminties ir tvirtumo Viešpaties, kuris vadauja juos ir mus per juos. Z.'02-284. R3078:5

Mes trokštame ir prašome Viešpaties, mūsų Mistro ir Galvos, kad laimintų mus daugiau ir daugiau, kuomet atnaujindami savo uolumą mes ištikimai ir linksmai stengiamēs gerti iš gyvenimo patyrimų upēs, ir norime gauti išminties, kuri prirengtų ir padarytų mus tinkamais jo tarnybai ateityje; kuri pritaisytų ir padarytų mus tinka­mesniais net ir toje tarnyboje, kokią turime šiame gyvenime, ir per jo malone gelbētų mums apsakyti gerąsias jo ypatybes visuose mēginančiuose gyvenimo atsitikimuose ir reikaluose, taip kad atiduotume jam garbę savo kūnuose ir dvasioje, kuri yra jo. Mokinkimēs iš paukščių, kurie gerdami atkartotinai pakelia galvas; taip ir mes pakelkime galvas ir dēkavokime Dievui. Nepaliautinai dēkavo­kime Dievui uż visokius gyvenimo patyrimus, uż kiekvieną pamokinimą, uż kiekvieną mēginimą, pritaikydami viską savo dvasiškam augimui. Z.'02-14. R2936:5

Visi Dievo żmones, ant tiek ant kiek jie geidżia būti tiesos tarnais, tur nepaliautinai dabotis ir tēmyti iš kur ateina proga tarnauti, ir tur tikētis kad Viešpats vadaus ir vartos juos. Kur tik pamatome kokį pasišventusį ir Viešpačiui bei jo Żodżiui atsidavusį żmogų, turime paduoti jam pagelbingą ranką.... Turime būti budrūs įteikti kitiems tas palaimas, kurias mes gavome ir turime neuż­miršti, kad tai yra svarbiausis gyvenimo darbas, tų, kurie pašventē save karalių Karaliaus tarnybai. Z.'02-71. R2965:3

Apżiūrēdami Dieviškos apveizdos vadovyste, kuri buvo ant mūsų bēgyje praējusių metų, ir laukdami ateinančių metų, stiprinkime savo tikējimą ir nusitikējimą Dievo gerybēmis ir jo malone. Kuris tik iš tikrųjų Dievo vaikų tinkamai apżiūrēs praējusių metų palaimas, tas galēs dēkavoti Dievui netiktai uż tą kas praējo, bet galēs pakelti savo galvą ir żiūrēti priekyn, żinodamas kad mūsų išganymas yra arčiau, negu pirmiaus tikējome; ir tas kursai pradējo gerą darbą mumyse ir nori ir gali atlikti tą darbą, jei tik mes pasiduodame po jo valia pavesdami jam savo valias, gyvenimus ir viską jo išminčiai ir meilingai apveizdai. Z.'00-365. R2738:1

Metų pabaiga yra tinkamiausias laikas daryti naujas rezoliucijas ateinantiems metams. Brangūs broliai, padarykime gana daug gerų apżadų arba rezoliucijų nutardami kuomi mes būsime, ką darysime ir kiek kentēsime użsilaiky­dami draugystēje mūsų Viešpaties; kad per Dievo malonę galētume padaryti ateinančius metus geriausius mūsų gyvenime, kuriuose panaudotume šviesiausią viltį, didżiau­sias pastangas, ir iš Dievo malonēs daugiausiai save paaukuotume, pergalētume svietą ir jo dvasią, apgalētume save ir savo kūno norus, pasipriešintume mūsų Priešui ir garbintume savo Viešpatį ir laimintume jo żmones. Z.'99-286. R2551:5