Yra svarbu įgyti aiškų supratimą, ne tiktai apie budavonę tų Namų ir jo rakandus ir jų typiško żenklinimo, bet yra taipgi svarbu mums ką dasiżinoti apie veikējus, kurie ten tarnavo, ir jųjų typišką żenklinimą.

  Kelionē per puščią perstato tą nuobodą pilgrimystę, kurią daugelis pergyvena, jieškodami Kanaaną atilsies. — "Ateikite pas manę, o aš duosių jums atilsį." Kaip typoje, taip ir tikrybēje, żadētasis Kanaano atilsis nēra toli, jeigu tik vaikai Dievo turētų użtektinai tikējimo tuojaus eiti ten ir per tikējimą įeiti į atilsį. Dievas yra parupinęs del jų gausų aprupinimą: vienok, jie keliauja per Puščią Grieko, jieškodami atilsio bet jie nesuranda, nes neturi tikējimo į Dievo priżadus. Nekurie vaikštinēja tokiu budu ilgą laiką; o kiti, niekuomet neįeina į Kanaaną atilsies del netikējimo. Bet kuomet Izraelius pagal kuną, yra šitokiu ir kitokiu budu vartotas del pażenklinimo Dvasiško Izraeliaus; vienok, kaip męs tuoj patirsime kad savo atsinešime [28] prie Namų, jis turi visai kitą żenklinimą.

  Żodżiu sakant, Izraelis, kaipo ir Šētra, Kunigai Levitai ir aukos, visi buvo typomis. Ir tas kas ten buvo atlikta symbolais su Izraeliu ir del Izraēlio; nuo pirmojo atsilankymo Kristaus, yra išvestas ant aukštesnio lygumo ir ant platesnio laipsnio, ir yra tikrybē, kuriai jie buvo typomis ir šešēliais.

  Kaip Izraēlis typavo svietą, taip giminē Levitų typavo "tikējimo šeimyna," arba visus tikētojus į Jēzų ir jo išpirkimą. Kunigija budama vienu kunu po vieno svarbiausio arba Vyriausio Kunigo, pażenklino "Mażąjį burelį," kuris, su savo "Galva" arba Vyriausiu Kunigu, esti karališka kunigija, o jai pabaigus savo dabartinį pasiaukavimą, ji bus karaliais ir kunigais Dievui, ir viešpataus ant żemēs. (Apr. 5:10.) Šitaip apżiurint, matome Jēzų tą Vyriausį Kunigą, ne, kaipo kunigą Aaroniškos rēdos, kuris buvo tiktai typu didesnio ir puikesnio išpażinimo arba rēdos. — Galva tos tikrosios kunigijos, kuriai kitos tiktai żenklais buvo. ( Ebr. 3:1; 4:14.) Aaroniškoji kunigija vyriausiai pażenklino nusiżeminimą ir kentējimus Kristaus, ir mażiaus żenklino jo ateities garbę, bet Melkizedekas buvo żenklu ant Kristaus kaipo Viešpataujančios arba karališkos kunigijos.

Apaštalas Petras kalbēdamas pasišventusiems, parodo kas buvo pażenklinta per Aaroniškus kunigus, sakydamas: "Jus esate.... šventa kunigija del aukavimo aukų priimtinų Dievui per Kristų Jēzų." "Jųs esate... karališkoji kunigija." (1 Petro 1:2; 2:5,9.) Tie visi yra tarnautojais (kunigais) teisybēs, nors ir ne visi iš jų skelbējais: pamokslininkais ir Tēoliogijos Daktarais; ir jie visi tur dalyvauti pasiaukavime — savęs, idant jie butų paskaityti vertais draug-paveldēti su Kristumi. Vientik tiems, kurie kenčia su juo, yra żadējimas karaliauti su juo. — Rom. 8:17.

Apie tai kad "mażojo burelio," Galva arba Vyriausis Kunigas yra musų Viešpats Jēzus, yra atkartotinai minēta per Apaštalus. Mes paduodame vieną citatą: "Jus šventiej i broliai, Karališkoj i kunigija, kurie drauge pavadinti esate per dangiškąjį pavadinimą, dabokitēs Apaštalo ir Vyriausio Kunigo, musų išpażinimo [musų rēdos kunigų, busimųjų], Kristaus Jēzaus."— Ebr. 3:1.

Ateidami, dabar prie apsvarstinējimo įšventinimo typiškosios kunigystēs, privalome patēmyti, kad giminē Levitų (kurie żenklino ištęisintus tikētojus) buvo pirm negu kunigystē buvo įsteigta. 

  Šiteipos kunigai, kurie dabar pasišvenčia, ir yra paskirti kad savę pasiaukautų, yra prirengiami kaipo Dievo įrankiai prie karališkumo Karalystēs ir del palaiminimo visų giminių ant żemēs.

Kunigija.

   Yra svarbu taipgi patēmyti kad kiekvienoj apeigoj atsinešančioj paskyrimą ir veikimą kunigijos, vyriausis kunigas buvo visuomet pirmas; panašiai ir antitypiškoj kunigijoj, Jēzus yra pirmas — Vadautojas, Kapitonas, Pirmtakunas — aiškiai yra mokinta kad nē vieno ne buvo pirm jo. Nuo čia mes matom kad nē vienas iš patriarkų (sentēvių) arba iš pranašų nēra prie "mażojo burelio," tos "karališkos kunigijos," kitaip vadinamos "Jaunosios" "Avinelio Pačios." 

Nors ir visi ištikimieji tikētojai (Levitai) apturēs amżiną, gyvenimą, lygiai kaip ir visa żmonija (kurią Izraēliaus Stovykla" perstatē) jaigu tik jie priims ją bēgyje Tukstantmetinio Amżiaus; vienok tiktai kunigija, tie kurie pergali ir seka savo Vadautojui ant siaurojo kelio gyvatos — paaukaudami żmogiškas įtēkmes, ir tokiu budu jieškodami garbę, šlovę ir nemarumą. (Rom. 2:7.) Tiktai tokie apturēs tą neaprubeżiuotą laipsnį gyvatos, vadinamą nemarumu, išpradżios ją vientik Jehova Dievas turējo, ir musų Viešpats Jēzus Kristus nuo to kaip jis prisikēle iš numirusiųjų — Żiurēkite į Plianą Amżių, Skyriai X ir XI.

Patepimas.

Pagal zokoną, patepimas buvo apeiga per kurią kunigai buvo įsodinti urēdan savo tarnystēs. Jie buvo patepti del urēdų nepaprastu tepalu, vadinamu "Šventas Patepimo Aliejus," kuris buvo vartojamas vien tik kunigams, ir neįstatymiškas kitam turēti arba pasidaryti. (2 Moż. 30:25-33, 38.) Šitas aliejus żenklino Šventą, Dvasę priēmimo, per kurią mes, ta tikroji "karališka kunigija," liektam użpečētytaiš sunais Dievo. Tiktai tie, kurie pasišventę, kunigai, gal buti pateptais šitokiu budu.

Aaronas, budamas typišku Vyriausiu Kunigu, perstatē Jēzų, kaipo, Galvą, o Bażnyčią kaipo [32] sąnarius jo kuno, — didįjį antitypiškąjį Vyriausį Kunigą. Budamas griešnas żmogus, kaip ir kiti, Aaronas turējo nusimazgoti, idant tinkamai perstatytų švarumą antitypos, t. y. Jēzų, kuris nē jokio grieko neturējo, ir jo Baznyčią, nuvalytą per jo brangų kraują, vandeniu numazgota per jo żodį. — Epez. 5:26.

Balti linų "rubai" (klaidingai versta šilkų), perstatē Vyriausio Kunigo grynumą (nekaltumą), o išsiuvinējimas parodē išvystymą charaktoriaus, grynumą malonēs darbais.

"Kepurē" arba mitra, kuri buvo druożlē baltos drobēs (żenklinančios išteisinimą), dēvēta ant kaktos, prie kurios auksinē lentelē, arba "vainikas" buvo pririštas mēlyna juostelē, kuri parodē kad vainikas buvo teisingai jo.

Ant auksinēs lentelēs buvo įrašyta "Šventenybē [33] Viešpaties," ir reiškē: Šitas Viriausis Kunigas yra visiškai pasišventęs atlikti tikslą Jehovos. Auksinis vainikas taipgi apsakē jo karališkumą: nes Kristus bus "kunigas ant savososto." — Zak. 6:13 ; Ps. 110:4; Ebr. 7:17.

"Linų Drobēs Juosta," żenklino teisingą tarną: drobē perstato teisingumą, o juosta tarnystę.

Mēlyni, "Viršutiniai Rubai,^" perstatē jo ištikimumą. Spurga tos juostos buvo daryta iš auksinių zvanelių ir pamegranatų (granatobolių). Pomegranatas yra viēnas iš geriausių vaisių, ir todel parodē kad ištikimas atlikimas Atpirkējo pasiaukavimo darbo atnešē bagotai vaisių — atpirkimą prarastosios gyvasties visos żmonių padermēs. Auksiniai zvaneliai żenklino, kad pasirodżius musų Vyriausiam Kunigui garbēje ir grożybēje, išpirkimo darbo vaisiai bus apreikšti visiems — bus apsakyti visam pasauliui, taip kaip typoje zvaneliai tą apreiškē visam Izraēliui. Šitaip yra suprantama nuo to kad jie buvo taip kietai sua j ungti, ir zvaneliai pritraukē atydą prie tų vaisių.

"Kunigiški Rubai" buvo daryti iš drabużio, moksliškai ir puikiai išausto iš purpurinių, mēlynų, raudonų, baltų ir auksinių siulų. Jie buvo iš dviejų dalių, viena dalis kabojo pryšakyj, antra użpakalyj. Šitos dvi dalįs buvo susegtos kruvon dvejais auksiniais sagtukais, kurie pasirēmē ant jo pečių. Tie kunigiški rubai perstatē du derejimu Abrahomiškas Derējimas buvo perstatytas per pryšakinę dalį, o Naujasis Derējimas, per użpakalinę, ir tokiu budu buvo parodyta kad abudu yra pasirēmę ant musų Vyriausio Kunigo. Kaip vienas, taip ir kitas šitų derējimų [35] yra użdētas ant jo: jeigu jis jų neparemtų, neištešētų atlikti įsakymų ir sąlygas jųjų, jie butų be naudos — pultų. Bet, ačiu Dievui, šitie derējimai yra suvienyti ir tvirtai ant jo prisegti su auksiniais sagtukais (dieviška galybe), ir taipgi pririšti prie jo su tą "puikia juosta," kuri buvo daryta iš tos pačios materijos, kurios buvo kunigo rubai.

Antroji dalis dar yra neużbaigta, išskiriant tą kad dangiškas Tēvas mato jos išsipildymą ateityje; nes Abrahomiškas Derējimas priżadējo išvystyti Sēklą  (veislē arba giminē) Abrahomo, per kurią Naujasis Derējimas laimins visus żmones, ir ta sēkla dar nēra użbaigta. Tikrai żinom, kad Jēzus yra ta sēkla, betgi Dievas permatē ir iš aukšto pasakē apie tą sēklą plačiau — dvasišką, kuri apims kuną, t. y. Susirinkimą ir jo Galvą (Gal. 3:16, 29.) Dar toliau Apaštalas parodo kad żemiška sēkla Abrahomo  taitaipgi dalyvaus veikime palaiminimo pasaulio, vienok, dvasiškasis Izraēlius yra ta tikroji sēkla: kaip yra parašyta, "Sunus nelaisvēs netur paveldēti to, ką sunus valnosios.^" — Gal. 4:22-31.

Kalbant apie prigimtąją sēklą Abrahomo, ir [36] darodant kad jie nebus nariais to kunigo kursai atliks tą palaiminima, Apaštalas sako: "Pagal Evangeliją [pagal dvasišką dalį to derējimo] jie [ta tikroji sēkla Abrahomo pagal kuną] neprieteliais yra jusų dēlei; bet pagal išrinkimą jie [iki šiol] man yra mielais del tēvų [patriarkų — sentēvių]. Nes Dievas dovanų ir pavadinimo savo nesigaili. Nes štai yra mano derējimas SU JAIS, — Ateis iš Siono [iš dvasiškos Bażnyčios] Išganitojas [tas Didis Vyriausis Kunigas, tarnas Derējimo — Jēzus kaipo Galva, o "mażasis burelis," jo kunas], ir nukreips bedievystę nuo Jokubo [prigimta sēkla Abrahomo]." Jie liks pirmieji palaimintais per tą tikrąją arba dvasiškąją Sēklą ir ateityje stosis suvienytais veikējais. — Rom. 11:26-29.

Pirmiausiai kuniškoji sēkla bus atkreipta prie teisingumo ir tiesos; o tada jie stosis veikējais per kuriuos dvasiškoji sēkla siųs żadētąjį palaiminimą żmonijai su tiesa ir malone. 

Šarliotas, mēlynas, purpurinis ir kitų spalvų, iš kurių susidējo kunigo rubai, nurodē ant sąlygų tų dviejų derējimų. Šarliotas arba raudonas, parodo kokiu budu Dievas parupino išpirkimą iš Adomiško prakeikimo per kraują išpirkimo kainos. Balta drobē nurodo ant sugrążinimo żmogaus prie jo pradinio grynumo. Mēlynas teikias jam pagelbēti, duoda jam gabumus, ištikimą [37] išlaikyti savo teisingą charakteri. Purpurinis apsako karališką galybę dalyvavimo Karalystēje. Visos šios palaimos išvien suaustos, yra użtikrintos dieviška galybe patepto Kunigo, kurią perstatē įaustasis auktisinis siulas. Šitaip Jehova abu tuos derējimus, kaslink żmogaus, yra użdējęs vienam kuris yra ir galingas ir noringas įšvęsti iki galui pażadētasias palaimas. — "tikru laiku."

Izraēlitai (ne matydami użslēpto sujungimo) laike Abrahomo — derējimą ir "zokona, kuris buvo duotas 430 metų vēliaus," vienu ir tuo pačiu. Bet Povilas parodo, kad yra dvi dali — gimta (kuniška) ir kad derējimas ir zokonas buvo atskirus, "kad pażadējimas drutas pasiliktų visai sēklai; ne tai vienai, kuri po Zokono yra, bet ir tai, kuri yra Tikējimo" — Rom. 4:16.

Šitas żenklas zokono (antkrutis), buvo vienas iš grażiausių ant Vyriausio Kunigo rubų. Tas buvo iš tų pačių Medegų iš kurių buvo rubai. Tame buvo įsodinti į auksą, dvyliką brangių żemčiugų, kuriuose buvo įrašyti vardai tų dvylikos giminių. Tas buvo pririštas ant jo širdies ir reiškē, kad tai buvo brangus del jo. 

Šitas antkrutis buvo du sprindżiu ilgas ir vieną platus, per vidurį sulenktas, t. y. spridį ilgas ir sprindį platus dvilinkai. Sprindies didumas żenklino, kad Dievo zokonas yra pilnos mieros tobulo żmogaus išgalējimo. Żmogus Kristus Jēzus, budamas tobulu, buvo tuom vienatiniu, kuris išpildē tobuląjį Zokoną Dievo neperżenges; pakol tie iš kurių susideda "mażasis burelis," jo kunas, tur priskaityti jo teisybę ant savęs, todel jie jietinkamai gal pasakyti, "Zokono teisybē yra išpildyta mumyse."

Dalykas tame, kad tas buvo dvilinkas, ir kad dvi dali buvo vienodo didumo ir mieros, perstatē literą ir dvasę zokono. Pryšakinē dalis laikē tuos żemčiugus, ir buvo pakabinta ant auksinio retēżio prie auksinių sagčių rubų. Apatinioji dalis buvo pritvirtinta prie rubų.

Pryšakinē dalis panašiai perstato dvasę zokono išpildyta mumyse, "kurie nevaikščiojame pagal kuną, bet pagal dvasę." (Rom. 8:4.) Jie abu ištikro yra vienu tikrai ant żiurint, o vienok tiktai pryšakinē" dalis neša tuos brangius żemčiugus.

Grynas auksas yra symbolu dieviškų daiktų, kabojimas šitos dalies Zokono prie auksinio retēżio, prikabinto prie auksinių sagčių, rodos mokina, kad Zokonas yra dievišku; o mes ir tą żi [39] nom, kad ta yra dieviška galybē kuri mums gelbsti vaikščioti — ne pagal kuną, bet pagal dvasę. Šitoji atmaina to Zokono neša tuos "żemčiugus" įsodintus į auksą, kurie perstato tikrąjį Izraēli, Viešpaties "mażąjį burelį." (Żiurēk Gal. 6:16.) "Jie bus mano, sako Viešpats, toje dienoje, kurioje aš surinksiu savo żemčiugus." (Mal. 3:17.) Šitaip įsodintiem į auksą (dievišką prigimtį) ir viršun laikytiems auksiniu retēżiu dieviškų pażadējimų, nēra ko stebētis, kad "teisybē zokono  yra išpildyta mumyse!"— Rom. 8:1,4.

Aaronui ten bestovint aprēdytam tais puikiais rubais kurie buvo tiek daug reiškią typiškai, ir kada jis buvo pateptas šventumi aliejumi, jo galva perstatē Jēzų, kaipo Galvą tos Kunigijos, o jo kunas perstatē Bażnyčią, użbaigtą Kristuje. Matom koksai įspudingas ir daug żenklinąs typas pasaulio Vyriausio Kunigo, neapibiaurinto, ir aprēdyto su galybe ir valdżia, idant atliktų Jehovos derējimus!

Żemesnieji kunigai dēvējo audeklo rubus ir juostas. Jų rubai perstatē Jēzaus teisingumą, mums prirokuotą, o juostos perstatē mus kaipo tarnus teisybēs. Vyriausis Kunigas dēvējo labai panašius drabużius tuomet kada jis aukavo (Dienoje Suderinimo) ir po suderinimo apsivilko savo garbingais rubais.

Patepimas Kunigo.

Kaip Aaronui buvo piltas ant galvos šventas aliejus, taip musų Galva, Viešpats Jēzus buvo pateptas tuom antitypišku aliejum, butent Šventa Dvasia, tuomet kada jis turējo trisdešimts metų amżiaus, ant krašto upēs Jordano, tuom laiku kada jis pasišventē. Ten jis buvo "pateptas aliejumi linksmybēs aukščiau uż savo draugus" kaipo galva ant visų savo draugpaveldētojų. Saikas dvasēs yra duotas kiekvienam sąnariui kuris šiteip pasišvenčia; bet Jehova "nedavē Dvasę pagal mierą jam." (Jono 3:34.) Jonas regējo ir davē liudijimą, kad musų Vyriausis Kunigas buvo šitokiu budu pateptas, o Petras padeda jam liudyti, "Kaip Dievas patepē Jēzų iš Nazareto šventa dvase ir su galybe." — Jono 1:32; Luk. 4:1; Darb. Ap. 10:38.

Patepimo aliejus buvo lietas vientik ant galvos. Żemesnieji kunigai nebuvo patepti asmeniškai. Jie buvo pripażinti uż sąnarius kuno Vyriausio Kunigo, ir gavo savo patepimą tiktai jame, kaipo galvoje. Nuo čia antitypiški kunigai taipgi yra tiktai tie, kurie yra Kristujē Jēzuje yra  [41] dalininkais to patepimo kuris użpečētyja visus tuos, kurie bus pripażinti dalininkai Dievo żadejimų, draugpaveldētojais su Jēzumi Kristumi savo viešpatimi." — Epez. 1:13, 14; 4:30.

 Tas aliejus ^"nutekējo ... ant visų jo [to Vyriausio Kunigo] rubų (Ps. 133:2), ir taip perstatē kokiu budu nariai Kristaus kuno bus dalininkais to paties patepimo po patepimo jųjų Galvos. "Patepimas kurį jųs gavote nuo jo pasilieka ant jusų". (1 Jono 2:27.) Šitas aliejus pradējo pasiekti tą, kuną dienoje Sekminių, ir liejosi ant jo per visą šitą Evangelijos Amżių, patepdamas visus kurie yra tikrai pamirkyti [apkrikštyti paskandinimu vandenyie] Kristuje, ir sudarydamas juos, iš Galvos ir kuno, kunigais ir karaliais Dievui, kad jie viešpatautų tukstantį metų. Apr. 20:6.

Bet nepamirškime kad mes apżvalgēm tą Didįjį Išgelbētojį iš Dievo regimosios taškos, ir su jo išvien żiurējom ant jo apsireiškimo laiko — Aušros Tukstantmetines Dienos — żiurējom į tą laiką, kuomet visi sąnariai bus jau tame Kune, ir kada "šventasis aliejus" bus nutekējęs "ant visų jų rubų", patepdamas  kiekvieną sąnari. (3 Moż. 10:7.)

Table of Contents - Preface - Skyrius 1 - Skyrius 2 - Skyrius 3 - 
Skyrius 4 - Skyrius 5 - Skyrius 6 - Skyrius 7 - Skyrius 8 -  Index

Return to Lithuanian Home Page